Ginekologinės endoskopinės operacijos – laparoskopija ir histeroskopija

Laparoskopija

Laparoskopija (gr. lapara – pilvas, scopeo – žiūrėti) – tai operavimo metodas, kai per kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, pilvo ertmėje atliekami reikiami operaciniai veiksmai. Pro nedidelį pjūvelį pilvo sienoje, naudojantis specialia Veres’o adata, kurią duriant pro pilvo sieną nepažeidžiami po ja esantys organai, į pilvo ertmę suleidžiama anglies dvideginio dujų, kurios pakelia pilvo sieną nuo viduje esančių organų ir sudaro pakankamą erdvę apžiūrėti pilvo viduje esantiems organams ir atlikti diagnostines bei gydomąsias procedūras. Vėliau pro papildomus 0,5 – 1 cm pjūvelius (pjūvio ilgis ir skaičius priklauso nuo atliekamos operacijos sudėtingumo ir turimos technikos dydžio), į pilvo ertmę įkišami specialūs chirurginiai instrumentai, kurių darbinė dalis yra panaši kaip įprastų chirurginių instrumentų, tačiau chirurgas juos valdo už pilvo ertmės ribų. Kas vyksta pilvo ertmėje, chirurgas mato telemonitoriuje. Į jį vaizdą perduoda nedidelė telekamera, kurios objektyvas taip pat įleidžiamas į pilvo ertmę.

Laparoskopija – tai unikalus metodas, kai panaudojant technines optikos, televizijos, elektros prietaisų ir mechanikos galimybes, chirurginę patirtį, įgūdžius ir žinias atsiveria didžiulės diagnostikos ir gydymo galimybės. Pacientams – tai mažoji chirurgija, nes atliekami maži pjūviai, lengvesnis pooperacinis laikotarpis, trumpesnis sveikimo laikas. Gydytojui-endoskopuotojui – tai sudėtinga didžiosios chirurgijos dalis, kadangi net mažiausiai intervencijai reikalingos specialios žinios, įgūdžiai ir patirtis.

Ginekologinė diagnostinė laparoskopija dažniausiai atliekama dėl neaiškios kilmės ūmaus ar lėtinio skausmo pilvo apatinėje dalyje ar juosmens srityje, įtariamo ginekologinio uždegimo, negimdinio (ektopinio) nėštumo, endometriozės, kiaušidžių navikų (cistų), gimdos miomų, nevaisingumo, nes galima įvertinti kiaušintakių pratekamumą, ir kitus su nevaisingumu susijusius svarbius veiksnius (sąaugas, endometriozę). Diagnostinės laparoskopijos metu nustačius ligą, galima iškart taikyti chirurginį gydymą: pašalinti sąaugas, cistas, auglius, miomas, atlikti kiaušintakių plastines operacijas, chirurgiškai gydyti endometriozę ir kt.

Patvirtinta, kad laparoskopinė chirurgija yra saugi ir veiksminga. Palyginti su tradicine chirurgija, turi šiuos privalumus: pacientės greičiau sveiksta, sutrumpėja gulėjimo gydymo įstaigoje laikas, sumažėja gydymo išlaidos, gaunamas geresnis kosmetinis rezultatas.

Histeroskopija

Histeroskopija – tai diagnostikos ir gydymo metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti gimdos ertmės pokyčius bei atlikti chirurginius veiksmus joje. Tyrimo metu ginekologas-endoskopuotojas per gimdos kaklelį įkiša į gimdą ploną histeroskopą – tai į teleskopą panašus prietaisas. Gydytojas vaizdo monitoriuje gali matyti gimdos kaklelio kanalą, visą gimdos ertmę ir joje esančius pakitimus: išvešėjusią gimdos gleivinę, taip pat polipus, miomas, gimdos pertvaras, sąaugas po atliktų procedūrų gimdoje, taip pat įvertinti ir kiaušintakių angas, gimdos formą.

Histeroskopija gali būti atliekama dėl: gimdos gleivinės polipų ar pogleivio miomų, gimdos gleivinės hiperplazijos (išvešėjimo), gausaus ir užsitęsusio, o taip pat nereguliaraus kraujavimo iš gimdos. Histeroskopinė gimdos gleivinės abliacija gali būti alternatyvi tausojanti operacija toms moterims, kurios nenori radikalios gimdos pašalinimo operacijos dėl nenormalaus kraujavimo iš gimdos, tačiau dėl tokios operacijos galimybės reikėtų pasitarti su operuojančiu gydytoju.

Šis metodas tinka ir toms, kurios negali pastoti tiek natūraliai, tiek ir po dirbtinio apvaisinimo procedūrų, arba pastojusios negali išnešioti vaisiaus – patiria ankstyvus persileidimus. Neretai nevaisingumo priežastis gali būti gimdos anomalijos, pertvaros gimdos viduje, sąaugos, gimdos miomos, deformuojančios jos ertmę. Atlikus histeroskopiją, galima įvertinti, diagnozuoti ar paneigti galimą ligą.

Pagrindinis histeroskopijos privalumas – viskas daroma aiškiai matant, jokie veiksmai, pavyzdžiui, gimdos ertmės išgramdymas ar biopsija, neatliekami aklai. Dėl to gimdos ertmės ligų diagnostika tampa labai patikima.

Be to, kadangi jokio pjūvio ar žaizdos pilve nėra, skausmas po operacijos yra minimalus, nekyla ir žaizdų infekcijos grėsmė.

Dauguma moterų į darbą gali grįžti jau kitą dieną, arba po vienos-dviejų dienų po histeroskopijos – tai lemia operacijos apimtis.